Laisvės gynėjų diena – data, kurios užmiršti nevalia. 1991 metų sausio 13-osios naktį visa Lietuva užgniaužusi kvapą sekė kruvinus įvykius ir meldėsi už tautos didvyrius, drąsiai stojusius prieš žiaurius įsibrovėlius. Laisvė buvo apginta, nors ir skaudžia kaina – 14 lietuvių žuvo nuo skaudžios priešo rankos. Nuo tos nakties kasmet sausio 13-oji yra ypatinga visiems lietuviams.
Jurbarko kultūros centras šiemet, kaip ir kasmet, prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“ ir sausio 13-ąją 8 val. ryte languose uždegė žvakes. Vakare jurbarkiečius pakvietėme į visiems ypatingos dienos minėjimą Lietuvos laisvės gynėjų skverelyje. Specialiai renginiui įrengtos metalinės tvoros, degančios žvakės, žuvusiųjų nuotraukos ir skambantys autentiški sausio 13-osios nakties garsai sukūrė ypatingą atmosferą. Renginio vedėjui Gintarui Zareckui trumpai priminus šio vakaro reikšmę Lietuvos istorijai, nuskambėjo visų susirinkusiųjų garsiai atliekamas Lietuvos himnas. Pagerbus aukas Tylos minute, prie mikrofonų rinkosi Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro (vadovė Danutė Samienė) parengti skaitovai, paruošę kompoziciją „Nepamiršti“. Savanoriai jurbarkiečiai, sausio 13-ąją žuvusiųjų bendraamžiai, skaitė jų biografijas ar ištraukas iš artimųjų prisiminimų. Jautrūs žodžiai užbaigti daina „Oi, neverk, motušėle“, kurią atliko K. Glinskio teatro dainininkai – Rūta Šličkutė, Jadvyga Žemliauskienė ir Arūnas Samys. Į gausiai susirinkusius jurbarkiečius kreipėsi Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius bei Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, šaulys Eugenijus Žukauskas. Minėjimo pabaigoje Jurbarko kultūros centro moterų chorai „Lelija“ (vadovė Dalė Jonušauskienė) ir „Saulė“ (vadovė Danutė Lapienė) atliko jurbarkiečio Kęstučio Vasiliausko dainą „Žemėj Lietuvos“. Lietuvos laisvės gynėjų skvere susirinkę jurbarkiečiai neskubėjo skirstytis, šildėsi prie laužo, degė žvakes aukoms atminti, bendravo ir taip įprasmino dar vieną atmintiną Sausio 13-ąją. Visiems tariame nuoširdų ačiū.