NAUJIENOS

2024-ieji Lietuvoje išskirtinai dainingi ir garsūs – šiais metais švenčiame Lietuvos dainų šventės 1000-metį. 1924 m. Kaune įvyko pirmoji Dainų šventė, o šiais metais birželio 29–liepos 6 dienomis visa Lietuva susitiks ir susijungs šimtmetį mininčioje Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Repeticijos, atrankos ir kiti pasiruošimo darbai vyksta jau daugiau kaip pusę metų, tačiau šiomis dienomis kertame finišo tiesiąją – palydime kolektyvus į sostinę, kur jau prasideda Dainų šventės repeticijos ir renginiai.

Birželio 23 d., pasitinkant trumpiausią metų naktį, Jurbarko dvaro parke vyko XI respublikinis vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis „Mituvos sūkuriai“. Šis festivalis Jurbarko pirmą kartą vyko 1979 m. gruodžio 8 d. Iki 1981 metų festivalis vyko kasmet. Vėliau festivalis vyko su ilgomis pertraukomis 1983, 1988,1996 metais. Nuo 2016 metų tęstinis respublikinis vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis „Mituvos sūkuriai“ organizuojamas kas dveji metai, į Jurbarką sukviečiami geriausi Lietuvos vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvai.

Praėjęs savaitgalis visoje Lietuvoje buvo ypatingai garsus ir smagus – daugybėje miestų, miestelių ir kaimų buvo švenčiamos Joninės. Ši gilias tradicijas turinti šventė yra neatsiejama Žindaičių kaimo dalis – čia kasmet praūžia bene smagiausia mūsų krašto Joninių naktis. Šiais metais Žindaičių Joninėse smagias melodijas dovanojo ir kartu dainuoti bei šokti kvietė Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“ (vadovas Petras Pojavis), Žindaičių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ (vadovė Gabrielė Gvozdė), Girdžių skyriaus vokalinis ansamblis „DOreDO“ (vadovas Algimantas Vizbara).

Birželio 12–16 dienomis Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriuje, Bernardinų vienuolyno ansamblyje vyko tarptautinė edukacinė stovykla-festivalis „Troškimai“. Ši išskirtinė stovykla yra vienas ryškiausių jaunimo edukacinių projektų Lietuvoje, kuris už inovatyvias, produktyvias savo veiklas yra apdovanotas Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos respublikos ministerijos įvairiuose šventėse bei konkursuose. Kasmet šiose dirbtuvėse dalyvauja apie pusę šimto jaunuolių iš visos Lietuvos, iš skirtingų vaikų ir jaunimo teatrų. Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ (vadovė Birutė Šneiderienė) atstovai – nuolatiniai šios stovyklos dalyviai.

Birželio 15 d. Telšiuose šurmuliavo visos Lietuvos teatrai – miesto gatvėse praūžė šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Teatro diena – tai buvo generalinė repeticija prieš liepos 3-ąją Vilniuje vyksiančią Lietuvos dainų šventės Teatro dieną „Esaties lieptais“. Jurbarko kraštui Lietuvos dainų šventėje atstovaus net keturi Jurbarko kultūros centro teatrai: vaikų ir jaunimo teatras „vaivorykštė“, Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“ (vadovė Birutė Šneiderienė), Konstantino Glinskio teatras (vadovė Danutė Samienė) bei Girdžių skyriaus klojimo teatras „Mituvis“ (vadovė Loreta Zdanavičienė).

Birželio 15-oji buvo ypatinga ne tik dėl Jurbarko dvaro parke nuaidėjusios Tauragės regiono dainų ir šokių šventės „Upėmis tekančios dainos“. Tądien nuoširdžiai džiaugėmės ir Jurbarko kultūros centro moterų choro „Saulė“ ir vadovės Danutė Lapienės pasiekimais – mūsų šauniajam chorui įteiktas apdovanojimas „Aukso paukštė“! 1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje.

1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau labiausiai nukentėjo Lietuvos politikos, kariuomenės, valstybės saugumo ir teisėsaugos struktūrų tarnautojai, politinių ir visuomeninių organizacijų vadovai ir nariai, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai, stambūs ūkininkai, dvarininkai – visa pažangioji visuomenės dalis. Iš viso 1941 m. birželio 14–19 d. į formuojamus ešelonus buvo sutalpinta ir iš Lietuvos išvežta apie 17 tūkst. žmonių. Prisimenant šią skaudžią dieną, jurbarkiečiai ir rajono gyventojai buvo kviečiami kartu minėti Gedulo ir vilties dieną.

Birželio 14-ąją Skirsnemunės kapinėse vyko akcija „Uždekime atminties ugnelę“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Jos metu kraštietis istorikas Ruslanas Baranauskas kalbėjo apie to meto įvykius, skaudžius tautos išgyvenimus. Skambėjo lietuviškos dainos, menančios tremtį, pagerbiant 1941-ųjų ir kitų metų aukas kapinėse buvo uždegtos žvakės, padėtos gėlės, prisiminti išėjusieji ir kovoję už Lietuvos laisvę.

Praėjusį šeštadienį, birželio 15 dieną, Jurbarko dvaro parke nuskambėjo Tauragės regiono dainų ir šokių šventė „Upėmis tekančios dainos“. Ši šventė turi ypatingai gilias tradicijas ir nors bėgant metams daug kas kito, tačiau visada išliko siekis išsaugoti regiono dainų šventę, kuri stiprina Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių kultūrinį tapatumą ir įvairiapusį bendradarbiavimą.

Kiekvieno iš mūsų gyvenimas – lyg upė. Prasidedanti nuo nedidelio duburėlio, iš kurio vanduo, persisvėręs per jo kraštus, pradeda savo kelionę. Pradžioje maža srovelė nedrąsiai ieško kelio, kol suvokia, kaip reikia įveikti pasitaikančias kliūtis. Ji raitosi, vinguriuoja tarp žolynų, lapų, šakelių. Aplenkia akiratį užstojančius akmenėlius ir grumstelius, kartais kiek nusigąsta papuolusi į provėžą ar žvėries įmintą pėdą. Tačiau ji jau žino, kad svarbiausia – nesustoti ir judėti pirmyn. Palengva srovė virsta vis platėjančiu vandenų taku – tekančia upe. Jai jau nebaisios jokios kliūtys. Galinga tėkmė dabar jau pati yra jėga, su kuria turi susigyventi aplinkiniai. Geriausia, kai ją pamilsta ir priima.