NAUJIENOS

Rugpjūčio 23-ąją Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje skambėjo tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Jubilate“ koncertas „Dovana Jurbarko miestui“, kurio metu buvo pristatytas Antonio Vivaldi sakralinės muzikos šedevras „Gloria“. Tai buvo ir baigiamasis Jurbarko krašto šventės renginys, ir nuostabus Jurbarko krašto projektinio choro muzikinės kelionės tęsinys.

Jurbarko krašto projektinio choro istorija prasidėjo 2023 metais, kai buvo suburtas jungtinis choras, per kelerius metus parengęs jau keturis skirtingus stambiosios chorinės muzikos kūrinius. Projekto iniciatorė – Jurbarko kultūros centro mėgėjų meno kolektyvo vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė, o jungtinio choro meno vadovu nuo pat projekto pradžios yra prof. Kastytis Barisas. Pirmaisiais projekto metais, 2023-iaisiais, choras pasirinko argentiniečių kompozitoriaus Martín Palmeri „Mišias tango ritmu“ („Misa a Buenos Aires“). Kūrinio atlikimas Jurbarke buvo ypatingas tuo, kad koncerte dalyvavo ir pats kompozitorius. 2024 metais projektinis choras ėmėsi britų kompozitoriaus Karl Jenkins „Mišių už taiką – Ginkluotas žmogus“ („The Armed Man: A Mass for Peace“). Kūrinys buvo rengiamas kartu su Lietuvos policijos reprezentaciniu pučiamųjų instrumentų orkestru, vėliau šio kūrinio atlikimai skambėjo ir kituose Lietuvos miestuose. 2025-aisiais choro repertuarą papildė britų kompozitoriaus John Rutter „Magnificat“. Prie jungtinio choro vėl prisijungė Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų instrumentų orkestras, o kūrinys buvo atliktas jau tradicija tapusiame festivalio „Jubilate“ koncerte „Dovana Jurbarko miestui“. „Magnificat“ skambėjo ne tik Jurbarke, bet ir kituose Lietuvos miestuose, tarp jų – Lietuvos Respublikos Seime. Šiemet, 2026 metais, pasirinktas Antonio Vivaldi kūrinys „Gloria“.

Rugsėjo 8-oji Lietuvoje minima kaip Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės bei laisvės apgynimą diena. Nors 1430 metais planuota Vytauto Didžiojo karūnacija taip ir neįvyko, ši data tapo svarbiu priminimu apie vieną ryškiausių Lietuvos istorijos asmenybių ir jo vaidmenį Lietuvos valstybingumo istorijoje. Šiai progai paminėti Jurbarke tradiciškai vyksta minėjimo renginys, kuriame dalyvauja miesto mokyklų bendruomenės, šaulių atstovai ir visi neabejingi jurbarkiečiai.

Šių metų rugpjūčio 21–23 d. mieste vyko Jurbarko krašto šventė „Laiko upių tėkmėje“. Nors dėl audros ir stichinių oro sąlygų kai kurie renginiai, įskaitant į pagrindinį šeštadienio vakaro koncertą, buvo atšaukti, didžioji dalis suplanuotų veiklų vyko. Jurbarko kultūros centro kolektyvai turėjo progą pasirodyti šeštadienį, rugpjūčio 22 dieną, Jurbarko krašto muziejuje vykusiame koncerte.

Rugpjūčio 10–14 dienomis Jurbarko kultūros centre vyko smagi ir spalvinga vaikų vasaros stovykla „Vasaros kūrybos BUM“! Visas penkias dienas ne tik žaidėme ir smagiai leidome laiką, bet ir kasdien mankštinome smegenis, atlikdami įvairias įdomias ir smagias užduotis. O kūrybos tikrai netrūko! Vaikai savo rankomis gamino kvapnius smilkalus ir namų kvapukus, kūrė kvepiančius vonios burbulus, naudodami dekupažo techniką, dekoravo lenteles ir puošė jas skambiomis, nuotaikingomis frazėmis, dailės užsiėmimo metu šiaudeliais ir vandeniniais dažais kūrė linksmus bei spalvingus monstriukus, dekoravo akmenukus ir pavertė juos mažais, spalvingais vabaliukais.

Rugpjūčio 15-osios popietę Jurbarke skambėjo liaudies dainos, kanklių melodijos ir folkloro tradicijos – mieste vyko jau dešimtasis folkloro festivalis „Ant vandens“. Šiais metais festivalis buvo skirtas Kanklių metams ir subūrė folkloro kolektyvus iš įvairių Lietuvos kraštų. Festivalio pradžia Jurbarko kultūros centre buvo skirta vietos folkloro tradicijai – renginį pasveikinimu „Teka upelė“ pradėjo Jurbarko kultūros centro folkloro grupės „Imsrė“ ir „Imsriukai“ su festivalio „Ant vandens“ organizatore Birute Bartkute. Po meniško ir jaukaus atidarymo, festivalio dalyviai ir klausytojai turėjo galimybę išgirsti doc. Vytauto Alensko paskaitą „Pranas Puskunigis ir jo indėlis į Lietuvos kanklių ir kankliavimo raidą“. Šis susitikimas leido plačiau pažvelgti į vieno svarbiausių Lietuvos kankliavimo tradicijos puoselėtojų veiklą ir suprasti, kokį reikšmingą kelią kanklės ir kankliavimas Lietuvoje nuėjo iki mūsų dienų.

Paroda „Tarp miškų ir vandenų“ kviečia pažvelgti į Lietuvos kraštovaizdį ir jo nuolat besikeičiančias nuotaikas. Upės, ežerai, miškai, pajūris ir pažįstami Lietuvos kampeliai drobėse atsiskleidžia per spalvą, šviesą ir metų laikų kaitą. Kiekvienas darbas – tarsi sustabdyta akimirka iš vietų, kuriose norisi pabūti ilgiau.

Esu tapytoja Rūta Barniškytė-Klusienė, gyvenu ir kuriu Kaune. Aliejine tapyba susidomėjau 1998 metais, pradėjusi lankyti Kauno kultūros centro dailės studiją „Vaivorykštė“. Kūrybinį kelią pradėjau nuo natiurmortų, tačiau ilgainiui vis labiau mane traukė kraštovaizdis ir jo kaita. Peizažas tapo svarbia mano kūrybos dalimi. Mane ypač žavi realistinės ir impresionistinės tapybos kryptys.

2026-ieji Jurbarko kultūros centro bigbendui „Jada“ – ypatingi. Prieš dešimt metų pirmą kartą žiūrovams pasirodęs kolektyvas šiandien švenčia gražią kūrybinės veiklos sukaktį. Per dešimtmetį „Jada“ tapo vienu ryškiausių Jurbarko kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų ir neatsiejama miesto bei rajono kultūrinio gyvenimo dalimi. Kolektyvas koncertuoja miesto ir rajono renginiuose, valstybinių švenčių minėjimuose, festivaliuose, įvairiuose kultūriniuose projektuose bei reprezentuoja Jurbarką už jo ribų. „Jados“ vardas šiandien siejamas ne tik su koncertais, bet ir su nuolatiniu muzikiniu ugdymu, jaunųjų atlikėjų skatinimu bei bendradarbiavimu.

RUGPJŪČIO 21 D. (penktadienis)

10.00 val. Tapybos pleneras „Gyvenimas ir kūryba prie Nemuno“ prie Jurbarko miesto tilto

13.00 val. Vaikų futbolo turnyras Romualdui Marcinkui atminti Jurbarko miesto Romualdo Marcinkaus stadione

15.00 val. Interaktyvi viktorina vaikams ir jaunimui „Krašto istorija: Arnoldas Piročkinas“ Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje 

15.30 val. Parodos „Matematikos ir kalbos kelias: J. Kubiliui – 105, A. Piročkinui – 95“ atidarymas Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje 

15.45 val. Ernesto Žvaigždino tapybos parodos „LANGAS...“ atidarymas Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje 

16.00 val. Vaikų teniso turnyras Jurbarko krašto šventės 2026 m. taurei laimėti Jurbarko lauko teniso kortuose

16.00 val. Konferencija „Jurbarkas nuo Magdeburgo teisių iki šiandien“, skirta Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarko miestui 415-osioms metinėms Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje 

17.10 val. Ansamblio „Amber strings“ koncertas Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje 

19.00 val. Naktinis parko tinklinio turnyras „Jurbarko krašto šventė 2026“ Jurbarko miesto Romualdo Marcinkaus stadione

21.00 val. Dokumentinio filmo „Buvau ir liksiu knygius“, skirto Arnoldo Piročkino 95-osioms gimimo metinėms, pristatymas Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kiemelyje

21.30 val. Festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kiemelyje

Pirmąją rugpjūčio dieną Ariogaloje, vaizdingame Dubysos slėnyje, vyko tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Kasmet daugybę dalyvių iš visos šalies suburiantis sąskrydis tampa vieta, kur pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę, prisimenami tremties ir rezistencijos išgyvenimai, o skambančios dainos ir bendrystė liudija gyvą istorinę atmintį. Šiame svarbiame renginyje kasmet dalyvauja ir Jurbarko kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių moterų vokalinis ansamblis „Versmė“ (vadovas Arūnas Samys).

Paskutinį liepos vakarą Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo trečiasis Tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Jubilate“ koncertas – „Baroko aidas“. Karštą vasaros vakarą bažnyčios erdvę užliejo baroko muzikos didybė, subtilumas ir jautrios melodijos. Vakaro programą atliko svečiai iš Vokietijos – Ukrainoje gimęs trimitininkas Oles Burak ir vargonininkas bei pianistas Hartmut Meinhardt. Skambant didingiems „Steinmayer“ vargonams, mažiesiems vargonams prie altoriaus, fortepijonui „Estonia“ ir trimitui, bažnyčios skliautai prisipildė išskirtinės muzikos garsų.