Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Per metus lygiadienis būna du kartus – pavasarį ir rudenį. Šios dienos nuo seno lietuvių istorijoje užėmė gana svarbią vietą ir buvo minimos įvairiose bendruomenės ir šeimose. Jurbarko kultūros centre šiandien yra puoselėjama tradicija kiekvienais metais paminėti pavasario ir rudens lygiadienius. Šių metų rugsėjo 22 dieną ant Bišpilio piliakalnio minėjome rudens lygiadienį – astronominio rudens pradžią. Nuo šios dienos nakties trukmė tapo ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Minint rudens lygiadienį jurbarkiečiai kasmet renkasi ant piliakalnio ir uždegdami ugnį mini ir Baltų vienybės dieną. Rudens lygiadienio minėjimas prasidėjo su Jurbarko kultūros centro folkloro grupių „Imsrė“ ir „Imsriukai“ dainomis, kai kartu su renginio žiūrovais dainininkės keliavo prie Imsrės upelio ir juo plukdė vainikėlius. Vėliau vyko kitos tradicinės apeigos, rateliai ir žaidimai bei svarbiausias akcentas – ožio aukojimas. Senovės tradicija sako, kad per rudens lygiadienį būtinai aukodavo ožį, todėl kad ožys yra vaisingumo, derlingumo simbolis. Šiuo simboliu dėkojama už derliaus dovanas ir prašoma, kad kitais metais vėl derlius užaugtų. Renginio pabaigoje folkloro grupių „Imsrė“ ir „Imsriukai“ dainininkės visus susirinkusius vaišino gardžiais sausainiais ir gira.
Nuoširdžiai dėkojame visiems atėjusiems ir nepamirštantiems mūsų senųjų tradicijų!
