Rudens lygiadienis – metas, kai diena būna lygi su naktimi, astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Tai diena, priešinga pavasario lygiadieniui (kovo 21 d.), po kurio naktis tampa trumpesnė už dieną ir toliau trumpėja iki Joninių (kai naktis trumpiausia). Šios dienos nuo seno lietuvių istorijoje užėmė gana svarbią vietą ir buvo minimos įvairiose bendruomenės ir šeimose. Jurbarko kultūros centre šiandien yra puoselėjama tradicija kiekvienais metais paminėti pavasario ir rudens lygiadienius. Šių metų rugsėjo 20 dieną ant Bišpilio piliakalnio minėjome rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną. Lygiadienio minėjimas prasidėjo su Jurbarko kultūros centro folkloro grupių „Imsrė“ ir „Imsriukai“ (vadovė Birutė Bartkutė) dainomis, ir apeiginiu rankų plovimu. Renginio šeimininkė B. Bartkutė kvietė vaikus iš pintų žolynų dėlioti baltiškus ženklus bei įvardinti jų reikšmes. Kartu su žiūrovais dainininkės keliavo prie Imsrės upelio ir juo plukdė vainikėlius. Vėliau vyko kitos tradicinės apeigos bei svarbiausias akcentas – ožio aukojimas. Senovės tradicija sako, kad per rudens lygiadienį būtinai aukodavo ožį, todėl kad ožys yra vaisingumo, derlingumo simbolis. Šiuo simboliu dėkojama už derliaus dovanas ir prašoma, kad kitais metais vėl derlius užaugtų. Renginys baigėsi smagiais bendrais „imsriečių“ bei renginio žiūrovų žaidimais, šokiais ir vaišėmis.
Nuoširdžiai dėkojame Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos mokytojoms Danguolei Juščienei ir Akvilei Sadauskienei kartu su gausiu būsiu mokinių dalyvavusioms renginyje bei visiems, nepamirštantiems mūsų senųjų tradicijų!
