NAUJIENOS

Pavasariškai šiltą šeštadienį, balandžio 18 d., nuostabiu koncertu „Šubertiada“ atidarytas 2026-ųjų Panemunės pilies senosios muzikos festivalis, organizuojamas Jurbarko kultūros centro mėgėjų meno kolektyvių vadovių Lauros Matuzaitės-Kairienės ir Linos Lukošienės, kartu su Panemunės pilies komanda. Atidarymo koncerte dalyvavo tarptautinis ansamblis „Chordis“ ir jo atlikėjai: Ieva Baltmiškytė, skambinusi gitara-arfa, Cristina Mura iš Italijos, grojusi romantine gitara ir kontratenoras Vincent Weymann iš Prancūzijos. Ansamblio pasirodymas sužavėjo klausytojus subtilia, jautria Franzo Schuberto dainų ciklo „Žiemos kelias“ interpretacija.

Vasario 15 d. Utenoje vyko teatrų festivalis „Gi(y)lių beieškant“, kuriame dalyvavo Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“ (vadovė Birutė Šneiderienė). Skirsnemuniškiai pristatė B. Dauguviečio „Žaldokynę“, kuri susirinkusiems kėlė ir juoko bangas, ir prisiminimus, ir kitas įvairias emocijas. Šį savaitgalį „Pakeleivio“ teatrą pasiekė puiki žinia iš šio festivalio – vyro epizodinio vaidmens „Aukso gilė“ skirta atoriui Linui Burnelaičiui už Zakristijono Rūtos vaidmenį spektaklyje „Žaldokynė“.

Balandžio 17-ąją, pavasariškai šiltą penktadienio vakarą, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“ (vadovė Birutė Šneiderienė) keliavo pas bene artimiausius kaimynus – į kitapus Nemuno stūksantį gražųjį Kidulių dvarą. Čia žiūrovai su nekantrumu laukė atvykstančių svečių, kurie atvežė tikrą geros nuotaikos užtaisą visam savaitgaliui – „Pakeleivio“ aktoriai pristatė spektaklį pagal Žemaitę „Trys mylimos“.

Šiandien, balandžio 14 d., VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ lankytojams buvo surengta nuotaikinga ir jauki Atvelykio popietė. Atvelykio šventės svarbiausias simbolis, kaip ir Šv. Velykų, taip pat yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu, nauja gyvybe. Atvelykio šventės tradicijos itin artimos pačioms Velykoms: vėl yra dažomi ir ridenami margučiai. Taip pat žaidžiami įvairiausi linksmi  žaidimai, rateliai. Šias tradicijas, žaidimus, dainas ir kitas tradicijas su malonumu susirinkusiems pristatė dainingos renginio viešnios – Jurbarko kultūros centro folkloro grupės „Imsrė“ ir „Imsriukai“ (vadovė Birutė Bartkutė) dainininkės.

Šiandien, balandžio 14 d., Skirsnemunės bibliotekoje vyko netradicinis artėjančios Pasaulinės meno dienos minėjimas – skirsnemuniškiai pakviesti išbandyti išbandyti netradicinę grafikos techniką – gratažą. Gratažas – tai įdomi ir kūrybiška grafikos technika, kurios pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „gratter“, reiškiančio grandyti ar skusti. Ši technika primena medžio ar lino raižinį. Užsiėmimą dalyviams vedė Rūta Vasiliauskienė, dalyviai susipažino su šios technikos pagrindais, stebėjo kūrybos procesą ir patys kūrė savitus, kontrastingus darbus.

Rytoj minėsime Pasaulinę meno dieną. Šios dienos tikslas – stiprinti meno ir visuomenės ryšį, skatinti meninę raišką bei puoselėti kultūrines vertybes pabrėžiant kūrybiškumą, kultūrinę įvairovę ir meno svarbą visuomenei. Taip pat ši diena – puiki proga susiburti, pasidžiaugti žmonėmis, kuriančiais ir puoselėjančiais kultūrą bei kasdien savo darbais prisidedančiais prie mūsų krašto augimo. Būtent dėl šio gražaus tikslo balandžio 13 dieną Jurbarko rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Aušros Baliukynaitės ir vyriausiosios specialistės Aidos Bliundžiuvaitienės kvietimu, rajono kultūros įstaigų darbuotojai vakar susibūrė Jurbarko kultūros centre vykusiam renginiui, skirtam Pasaulinei meno dienai paminėti. Renginyje skambėjo vedėjos A. Baliukynaitės sveikinimo žodžiai, linkėjimus vaizdo įrašu atsiuntė Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmantas Mockevičius ir administracijos direktorė Rūta Vančienė, padėkos žodžius tarė vicemerė Giedrė Lukošienė. 

Lietuvos nacionalinis kultūros centras, siekdamas skatinti vaikų ir jaunimo teatrų plėtrą, įprasminant vaikų ir jaunimo meninį ugdymą bei laisvalaikį, propaguoti lietuvių nacionalinę dramaturgiją, įvertinti vaikų ir jaunimo teatrų meninį lygį, skatinti naujų kolektyvų kūrimąsi, rengia XIII Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų konkursinį festivalį „Šimtakojis“. Šiame svarbiausiame Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų konkurse  nuolat dalyvauja ir Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ (vadovė Birutė Šneiderienė). Šiais metais jurbarkiečiai konkurse pristatė spektaklį pagal Saulių Šaltenį „Škac, mirtie“.

Balandžio 11-osios vakarą Jurbarko kultūros centre vyko spektaklio „Sofoklis ir ji“ pagal Raimundą Samulevičių premjera. Bendradarbiaudamas su Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatru (vadovė Danutė Samienė) spektaklį režisavo jurbarkietis Jonas Levickis. Spektaklis nukelia į Atėnų aukso amžių, kai senovės Graikijoje buvo labai išsivystę menai, literatūra ir sportas. Buvo tikima pagoniškais dievais ir mitinėmis būtybėmis. Sofoklis – tragedijų autorius, parašęs apie 120 tragedijų. „Sofoklis ir ji“ alegorinis mąstytojo dialogas su mirtimi. R. Samulevičiaus pjesėje per Sofoklio asmenį kelia žmogaus norėjimo būti nemirtingu, gyvenimo trapumo, o labiausiai prasmės klausimus. Spektaklis nukėlė į susitikimą su ryškiausių tragedijų autoriumi, kur sprendžiami gyvenimo ir mirties klausimai.

Atvelykio sekmadienį, balandžio 12 d., Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras (vadovė Danutė Samienė) svečiavosi Raseiniuose, kur Maironio parke vyko graži, pavasariška šventė. Šventėje vyko edukacijos, mugė ir įvairūs užsiėmimai vaikams ir suaugusiems. Renginio kulminacija tapo jaukus spektaklis visai šeimai – Konstantino Glinskio teatro spektaklis „Trivainėlis“ (scenarijaus autorė ir režisierė Danutė Budrytė-Samienė, kompozitorė Rūta Šličkutė).

Praėjusį penktadienį, balandžio 10 d., Jurbarko kultūros centro Girdžių skyriaus klojimo teatras „Mituvis“ (vadovė Loreta Zdanavičienė) lankėsi Mituvos-Paskynų bendruomenėje, kur vyko bendruomenės ataskaitinis susirinkimas. Po jo „Mituvio“ aktorės pristatė nuotaikingą ir tuo pačiu jautrų spektaklį „Neskaityti laiškai“. Aktorės džiaugiasi šiltu priėmimu ir maloniais žiūrovais – „Mituvis“ šioje bendruomenėje vaidina ne pirmą kartą, tad ypač džiugu grįžti ten, kur teatras visada laukiamas.