1991 m. sausio mėnesį Lietuvoje nuvilnijo žiaurios agresijos banga – Sovietų Sąjunga, negalėdama susitaikyti su 1990 m. kovo 11 d. paskelbtu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu, stengėsi įbauginti, gąsdinti, nepailsdami demonstravo karinę galią ir tikėjosi smurtu sunaikinti Laisvės siekį. Sovietų Sąjungos agresijos atomazga tapo sausio 13-osios naktis prie Vilniaus Televizijos bokšto, kur tūkstančiai beginklių žmonių stojo prieš tankais ir automatais ginkluotus Sovietų Sąjungos desantininkus, budėjo prie laužų Nepriklausomybės aikštėje, kad apgintų savo valstybę. Vieningi lietuviai prie Televizijos bokšto pradėjo budėti dar 1991 m. sausio 9 d., kelias paras truko nenutrūkstama bokšto sargyba, žmonės būrėsi draugėn ir šildėsi prie laužų, dar tiksliai nenujausdami artėjančios grėsmės. Visgi kruvinas šturmas įvyko – sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato gyvybes paaukojo 14 beginklių Lietuvos laisvės gynėjų, beveik 1 000 buvo sužeisti.
