NAUJIENOS

Laisvės gynėjų diena – data, kurios užmiršti nevalia. 1991 metų sausio 13-osios naktį visa Lietuva užgniaužusi kvapą sekė kruvinus įvykius ir meldėsi už tautos didvyrius, drąsiai stojusius prieš žiaurius įsibrovėlius. Laisvė buvo apginta, nors ir skaudžia kaina – 14 lietuvių žuvo nuo skaudžios priešo rankos. Nuo tos nakties kasmet sausio 13-oji yra ypatinga visiems lietuviams.
Jurbarko kultūros centras šiemet, kaip ir kasmet, prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“ ir sausio 13-ąją 8 val. ryte languose uždegė žvakes. Vakare jurbarkiečius pakvietėme į visiems ypatingos dienos minėjimą Lietuvos laisvės gynėjų skverelyje. Specialiai renginiui įrengtos metalinės tvoros, degančios žvakės, žuvusiųjų nuotraukos ir skambantys autentiški sausio 13-osios nakties  garsai sukūrė ypatingą atmosferą.

Lietuvos laisvės gynėjų diena sausio 13-ąją įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose minima įvairiais renginiais. Jaukus ir muzikalus minėjimas vyko ir Šakių kultūros centro Griškabūdžio salėje – „Atmintis gyva, nes liudija“. Čia dalyvauti buvo pakviestas Jurbarko kultūros centro jaunuolių choras „Bildukas“ (vadovė Danutė Lapienė, koncertmeisterė Evelina Tamošaitytė). Vaikinai atliko 8 skambių dainų muzikinę programą, kuri buvo kupina jautrių žodžių ir natų, skirtų Lietuvai.

Laisvės gynėjų diena – data, kurios užmiršti nevalia. 1991 metų sausio 13-osios naktį visa Lietuva užgniaužusi kvapą sekė kruvinus įvykius ir meldėsi už tautos didvyrius, drąsiai stojusius prieš žiaurius įsibrovėlius. Laisvė buvo apginta, nors ir skaudžia kaina – 14 lietuvių žuvo nuo skaudžios priešo rankos. Nuo tos nakties kasmet sausio 13-oji yra ypatinga visiems lietuviams.

Jurbarko kultūros centro Girdžių skyrius ankstų sausio 13-osios rytą kartu su visa Lietuva įsijungė į akciją „Pergalės šviesa“, o vėliau, jau tradiciškai, surengė Sąjūdžio aikštėje sueigą-kompoziciją Sausio 13-osios aukoms atminti.

Laisvės gynėjų diena – data, kurios užmiršti nevalia. 1991 metų sausio 13-osios naktį visa Lietuva užgniaužusi kvapą sekė kruvinus įvykius ir meldėsi už tautos didvyrius, drąsiai stojusius prieš žiaurius įsibrovėlius. Laisvė buvo apginta, nors ir skaudžia kaina – 14 lietuvių žuvo nuo skaudžios priešo rankos. Nuo tos nakties kasmet sausio 13-oji yra ypatinga visiems lietuviams.
Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius, bendradarbiaudamas su Skirsnemunės seniūnija ir Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla suburia visus pabūti drauge, sušilti prie atminimo laužo ir kartu paminėti Laisvės gynėjų dieną.

Laisvės gynėjų diena – data, kurios užmiršti nevalia. 1991 metų sausio 13-osios naktį visa Lietuva užgniaužusi kvapą sekė kruvinus įvykius ir meldėsi už tautos didvyrius, drąsiai stojusius prieš žiaurius įsibrovėlius. Laisvė buvo apginta, nors ir skaudžia kaina – 14 lietuvių žuvo nuo skaudžios priešo rankos. Nuo tos nakties kasmet sausio 13-oji yra ypatinga visiems lietuviams.
Jurbarko kultūros centro Žindaičių skyrius, kaip ir daugelis Lietuvos miestų ir miestelių, kiekvienais metais organizuoja Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

2024 metai Jurbarko rajone buvo paskelbti Petro Paulaičio, Jono Žemaičio ir Šarūno Šimulyno metais. 2024-aisiais minėjome Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.

Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) buvo Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje, mirė 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje.

Petras Paulaitis (slap. Aidas) – Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas, pedagogas. Gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnuose, mirė 1986 m. vasario 19 d. Kretingoje.

Šarūnas Šimulynas – lietuvių skulptorius, rašytojas, tapė, iliustravo knygas, fotografavo. Gimė 1939 m. rugsėjo 18 d. Veliuonoje, mirė 1999 m. vasario 2 d. Vilniuje.

Visus metus rajone vyko renginiai, skirti šių asmenybių atminimui ir susipažinimui su jų veikla ir kūryba.

Besibaigiant 2024-iesiems Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Edita Riaukienė bei teatro „Pakeleivis“ vadovė su visa komanda pakvietė skirsnemuniškius į jaukų šventinį vakarą „Lai sninga džiaugsmu“. Gruodžio 28-ąją susirinkusieji salėje klausėsi smagios muzikos, aptarė prabėgusius metus, pasidžiaugė bendrais pasiekimais, prabėgusiais gražiais renginiais bei, žinoma, planavo, tarėsi ir kūrė ateinančių metų darbus ir kultūrinius įvykius.

Trys Karaliai – gilias tradicijas turinti šventė, be kurios šiandien neįsivaizduojamas kalėdinių švenčių laikotarpio užbaigimas. Sausio 6-ąją miestų ir miestelių gatvėse pasirodantys Trys Karaliai, dalindamiesi savo išmintimi, palinkėjimais ir giesmėmis, praneša, kad laikas atsisveikinti su šventėmis ir žengti į prasidėjusius naujus metus. Girdžiuose šią žiemišką dieną taip pat lankėsi Kasparas, Merkelis ir Baltazaras, savo simboliu „+K+M+B“ žymėdami visų duris ir užsukdami į įvairias įstaigas bei gyventojų kiemus.

Sausio 6-oji – viena reikšmingiausių dienų po Kalėdų, žyminti Kristaus apsireiškimą pasauliui. Tai – Trijų Karalių šventė, simbolizuojanti išminčių kelionę ir krikščioniško kalėdinio laikotarpio pabaigą. Šis ypatingas įvykis, susijęs su trijų išminčių apsilankymu pas Kūdikėlį Jėzų, kasmet minimas ir visame Jurbarko rajone. Kasparas, Melkeris ir Baltazaras, lydimi Kelrodės žvaigždės, o rankose nešini mira, smilkalais ir auksu, visiems linki gerų ir sėkmingų prasidėjusių Naujųjų metų bei pažymi aplankytųjų namų duris „+K+M+B“. Šios raidės reiškia Kasparą, Merkelį ir Baltazarą, tačiau kartu ir lotynišką frazę „Christus Mansionem Benedicat“ – „Kristus telaimina šiuos namus“.

Vakar, pirmąjį sausio sekmadienį, VDA Panemunės pilyje vyko šventinis koncertas „Pamojuokime Trims Karaliams“, kuria visi susirinkusieji buvo pakviesti muzikaliai ir šiltai atsisveikinti su gražiausiomis metų šventėmis ir drąsiai žengti į naujai prasidėjusius metus. Koncerte dalyvavo Jurbarko kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Jurolė“ (vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė),  bei dovanojo gražią muzikinę programą.