.jpg)
Visuomenininkas, publicistas, tautininkų ideologas, Kauno universiteto filosofijos profesorius, kunigas Izidorius Tamošaitis – dar viena mūsų krašto asmenybė, verta įamžinimo ir prisiminimo. I. Tamošaitis gimė 1889 m. rugpjūčio 24 d. Antkalniškių k., Jurbarko r.
Jurbarko kultūros centro II a. fojė iki gruodžio 31 d. ekspnuojama Laimutės Ašmonaitienės tapybos darbų paroda „Mano Lietuva“.
Kviečiame aplankyti!
Apie autorę
Dalinamės labai džiugiomis naujienomis ir iš anksto kreipiamės į 3–6 klasių mokinius ir jų mokytojus!
Nuo rugsėjo mėn. Jurbarko kultūros centre veiks 3 naujos edukacijos, kuriose galėsite dalyvauti pasinaudodami KULTŪROS PASO programa.
Visa informacija telefonu +370 606 82530, edukacinių programų vadovė Indrė.
Gruodžio 5-osios rytą Skirsnemunė sužibo šventinėmis spalvomis – įžiebta kalėdinė eglė, primenanti, kad šventės jau visai čia pat ir prasideda nuostabus jų laukimas. Šventiniame renginyje netrūko šypsenų, šokių, žaidimų ir skambių dainų. Padėti įžiebti žaliaskarę atkeliavo Kalėdų Senelis ir žaisminga svita (Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatro „Pakeleivis“ (vadovė Birutė Šneiderienė) nariai), o Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ pristatė trumpą, bet labai jaukų ir prasmingą vaidinimą, kuris priminė apie tikrąją švenčių svarbą ir grožį.
Gruodžio 5-ąją Jurbarko kultūros centre vyko iškilminga jaunimo apdovanojimų ceremonija „Jurbarko perlas“. Vakaro metu buvo įteiktos nominacijos labiausiai 2025-aisiais pasižymėjusiems jaunimo atstovams ir organizacijoms. Garbė atidaryti gražų renginį buvo patikėta Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatrui „Vaivorykštė“ (vadovė Birutė Šneiderienė), o keletą laimėtojų paskelbti buvo pakviesti ir Jurbarko kultūros centro darbuotojai – nominacijos „Metų kūrybinė siela“ laureatą atskleidė kultūrinių renginių organizatorius Gintaras Zareckas, o „Metų kolektyvas“ – direktoriaus pavaduotoja Rosita Maksimovienė.
Gruodžio 4-ąją Jurbarko Lietuvos 100-mečio aikštę užliejo tikra kalėdinė dvasia – įvyko jau tradicija tapusi Kalėdinės eglės įžiebimo šventė. Susirinkusius džiugino Jurbarkų darželio-mokyklos vaikų koncertas, pripildęs aikštę šilumos, šypsenų ir nuoširdaus vaikų džiaugsmo, o šventinę ir nuotaikingą atmosferą kūrė lietuviškasis Kalėdų Senelis ir jį atlydėję linksmi personažai – Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro aktoriai (vadovė Danutė Samienė).
Gruodžio 4 dienos popietę Jurbarko kultūros centre linksmai šurmuliavo Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos šeštokai, dalyvavę edukacijoje „Pasigamink savo angelą sargą“, kurią vedė edukacinių programų vadovė Indrė Kateivė. Angelai sargai nuo senų laikų laikomi žmogaus globėjais – tyliais draugais, kurie saugo, įkvepia ir lydi svarbiausiose gyvenimo akimirkose. Artėjant Kalėdoms, jų simbolis tampa dar stipresnis: žmonės tiki, kad šiuo šviesos ir gerumo laikotarpiu angelai yra ypač arti, saugo namus, šeimą ir neša ramybę.
Praėjusį ketvirtadienį, gruodžio 4 d., Jurbarko kultūros centre lankėsi Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos ketvirtokai ir antrokai, lydimi savo mokytojų, ir dalyvavo smagiose edukacijose „Pasigamink stalo žaidimą“, kurias vedė edukacinių programų vadovė Indrė Kateivė. Jos metu vaikai leidosi į žaidimų kelionę nuo seniausių laikų iki šiandienos. Susipažinome su senovės lietuvių stalo žaidimais – sukom sukutį, kilusį iš tradicinio verpstės suktuko sukimo varžytuvinio žaidimo, žaidėme su kaštonais ir kauliukais, bandydami perimti priešininko „turtą“.
Visuomenininkas, publicistas, tautininkų ideologas, Kauno universiteto filosofijos profesorius, kunigas Izidorius Tamošaitis – dar viena mūsų krašto asmenybė, verta įamžinimo ir prisiminimo. I. Tamošaitis gimė 1889 m. rugpjūčio 24 d. Antkalniškių k., Jurbarko r. Pradinę mokyklą baigė Skirsnemunėje, toliau mokėsi Raseinių miesto mokykloje, Kauno gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje (baigė 1912 m., kunigu įšventintas 1914 m.). 1916 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją, 1916–1920 m. studijavo Fribūro (Šveicarijoje) universitete ir apgynė filosofijos daktaro disertaciją apie Vladimiro Solovjovo kriteriologiją (pažinimo teoriją).